- stiprauti
- stipráuti, -áuja (-áuna), -ãvo KŽ, stìprauti, -auja, -avo DŽ, NdŽ 1. KŽ žr. stipruoti 1: A dar stipráu[ja] mama? Rdn. Merdėjo, ale nenumirė, dar tebestipráuna Vkš. Dar laiko, dar stipráuju, nėr žinios – kiek Krš. Kol jaunavom, kol stipravom, nėko neatbojom LTR(Grg). 2. intr. stengtis atsilaikyti, galynėtis: Užsirakino pilė[je], kurio[je] ilgą laiką stipravo S.Dauk. Visi iš vieno stipravome ir daužėmose prie krašto I.
Dictionary of the Lithuanian Language.